Unrecognized states as a disintegrating element in international relations : selected aspects

Nepripažintos valstybės kaip tarptautinius santykius dezintegruojantis veiksnys : rinktiniai klausimai

Bibliogr. s. 216-218

Quasi państwa należy uznać za czynnik destrukcyjny w stosunkach międzynarodowych. Abchazja, Osetia Południowa, Naddniestrze, Górski Karabach oraz Turecką Republikę Północnego Cypru można określić mianem państw marionetkowych Federacji Rosyjskiej, Turcji, w przypadku Karabachu także Armenii. Ich istnienie jest uzależnione od gospodarczego poparcia władz w Moskwie czy Ankarze. Bez niego nie mogłyby przetrwać jako w miarę niezależne – z powodu mankamentów ekonomicznych. Żaden z konfliktów, które doprowadziły do powstania quasi państw, nie został dotąd rozwiązany. Nie zanosi się, aby miało to mieć miejsce w najbliższym czasie. Istotne znaczenie ma słabość „państw macierzystych”, z których wydzieliły się owe jednostki. Państwa te nie są atrakcyjne ani politycznie, ani przede wszystkim gospodarczo dla tych organizmów. Dlatego parapaństwa zapewne pozostaną w obecnym „stanie zawieszenia”, ich uznanie międzynarodowe jest nierealne

Quasi states should be considered a destructive factor in international relations. Abkhazia, South Ossetia,Transnistria and Nagorno-Karabakh and Turkish Republic of Northern Cyprus can be called in practice the puppet countries of the Russian Federation (or Turkey), and also of Armenia (in the case of Karabakh). Their existence depends on the economic support of the authorities in Moscow, Ankara and Yerevan. Without it, they could not survive as relatively independent states because of economic shortcomings. None of the conflicts that led to the creation of quasi-states has yet been resolved. It is not expected to happen in the near future. One of the reasons is the weakness of “home countries”, from which these units have separated. These countries are not attractive either politically or above all economically for these organisms. Therefore, quasi-states will probably remain in the current “state of suspension”, and their international recognition is unrealistic.

Nepripažintos (kvazi-) valstybės turėtų būti laikomos ir pripažintos kaip tarptautinių santykių destrukcinis veiksnys. Abchaziją, Pietų Osetiją, Padniestrę, Kalnų Karabachą ir turkišką Šiaurės Kipro Respubliką galima įvardyti kaip Rusijos Federacijos, Turkijos ir, Karabacho atveju, Armėnijos marionetines valstybes. Šių darinių egzistavimas priklauso nuo Maskvos, Ankaros arba Jerevano valdžios ekonominio palaikymo. Tokio palaikymo nesant bei dėl ekonomikos priežasčių šios kvazivalstybės, kaip tam tikru laipsniu nepriklausomos, tiesiog nustotų egzistavusios. Nei vienas iš konfliktų, lėmusių šių kvazivalstybių atsiradimą, iki šiol nėra (ir mažai tikėtina, kad artimiausiu metu liktų) išspręstas. Esminė taip susiklosčiusios padėties priežastis –„motininių valstybių“, nuo kurių minėtos kvazivalstybės atskilo, silpnumas. Pastarosios nėra patrauklios tokiems organizmams nei politiniu, nei, visų pirma, ekonominiu požiūriu. Dėl šių veiksnių kvazivalstybės tebeliksiančios nežinomybės būsenoje, o jų nepriklausomybės pripažinimas tarptautiniu mastu atrodo mažai tikėtinas.